|   | 
		  
		  
		     
Nebe mažas buvau, baidare keliavau
  Nebe mažas buvau, 
Baidare keliavau. 
Sutikau studenčiukę 
Ir karštai pamilau. 
 
Jai priskyniau gėlių, 
Pasakiau Būk gera, 
Visą naktį palapinėj 
Grojau jai gitara. 
 
O po to vėl ir vėl, 
Ir kas kart vis gražiau, 
Ir septynias naktis 
Į namus negrįžau. 
 
Barė žmona mane, 
Kad po žygius bastaus. 
Svarstė biuras mane, 
Kad nežiūriu šeimos. 
 
Nebe mažas esi, 
O elgies kaip piemuo. 
Ir ne taip jau ji graži, 
Kad sekiotum kaip šuo.  
 
Sudaužiau aš baidarę, 
Man pagailo žmonos, 
Kad per šitą piemenę 
Neteksiu greit šeimos.  
 
		    
		    
		   | 
		  
			    
		   |