|   | 
		  
		  
		     
Mieli draugai, kai aš numirsiu
  Mieli draugai, kai aš numirsiu,  
O žmonės sako, kad jau greit,  
Kuprinę, kirvį jums paliksiu 
Ir juodą katilą drauge.  
 
Jūs man varpais neskambaliuokit, 
Aš jūsų šito neprašau, 
Geriau Laurenciją sušokit,, 
Tai šimtą kartų bus geriau. 
 
Jūs man parinkit kapui vietą 
Ant aukšto kalno po egle, 
Kad aš matyčiui laužo liepsną, 
Ir košę verdant katile. 
 
Jūs ant paminklo nerašykit, 
Kelintais metais aš gimiau, 
Tiktai tris žodžius parašykit, 
Kad bekeliaudamas žuvau. 
 
		    
		    
		   | 
		  
			    
		   |