Ventės ragas - Mirusios kopos

Laikas: 2005.10.01 - 2005.10.2
Vieta: Kuršių marios

>Nuotaikai praskaidrinti papasakokit ka nors gero iš kuršmariu šturmo.
>> Nes per panorama nieko nerode.

tikrai nerodė? Apversto plūduro, sutrikdyto baržų eismo, apdergto Pervalkos švyturio, ištryptų kopų, perskrostų jūros bangų ir baidarės dugnu išlygintų mirusių kopų?? :) Iš tikrųjų tai drąsiai galima ištarti Mišečkos legendinius žodžius "idėja virto darbu" ir kuklią repliką "o darbas jus pavertė idiotais"..
Taigi buvo taip: susirinkom vėlai vakare arba naktį Ventės rage. Dipsių ekipažas atsibaladojo gūdžią naktį, Pelinas PagElba atitranzavo paryčiais, na o pabaigai pachmielną Julių mums pristatė žmona. Po švogeriuko 30mečio jis atrodė labai nekaip, bet žmonikė jį aptvarkė, sušukavo, aprengė gelbėjimo liemene, įdavė rankosna poliruotą ąžuolinį irklą, įbruko sąžinę-samagono buteliuką sveikatai taisyti ir išlydėjo su šaunia jūrų pėstininkų flotile. Užkandę rūkytos marių žuvelės, užgėrę alučiu ir nuraminę sąžinę, pajudėjom azimutu 330. Už kokio kilo pasirodė kad kompasas visai nereikalingas prietaisas. Bangos palengva ginė mus pavėjui link mirusių kopų, kaip ant delno Preila, Pervalka, šone ir Nida su savo auksinėm kopom. Kuo toliau tuo bangos didėjo, kartais užlipdavo ant borto, tačiau viskas ėjosi gan sklandžiai. Julius mūsų triviečiame Kurske lūžinėjo, tai miegodavo, tai irkluodavo.. Na ir priplaukėm gražų, žuvėdrų apdergtą raudoną plūdurą. Na o mūsų šaunusis Pelinas nusprendė kad jam reikia neatidėliotinos pagElbos :) Užsiropštė ir maskatavosi, kol plūduras neatlaikė nei pelino, nei bangų mūšos, ir įvertė Jonelį į Kuršmares kibenifeni. Kapstosi pelinas, žiūri vylingai į Mišką ir į Rykliuką ir ropščiasi iš šono, Mindė rėkia kad apvirs baida, pelinas negirdi, Mindė laikosi į mus įsikabinęs, o pagElba visas varvantis į skersą baidą sulenda. Juoko iki ašarų. Da ir prieš tai jie besimušdami su kažkuriuo ekipažu, gerokai susiūbavo ir vos neapsivožė koks kilas nuo kranto. Taigi plaukėm toliau, link Pervalkos švyturio. Andrius išlipo nusilengvint, praėjo koks pora minučių, žiūriu į prieky sėdintį Julių, o tas galvą padėjęs ant irklo, ranka supasi bangose. Lūžęs. Rėkiu, žadinu, galvoju žmogui silpna pasidarė. Po riksmų ir judinimų, pakelia galvą: ką, jau plaukiam? Miegojo. Normaliai :) Jau ir krantas. Džiaugsmui nėr ribų, metam Justą į vandenių. Paskui mūsų ekipažas irgi draugiškai tryse subėgam su drabužiais į bangas. Su Andrium dar ir nubridom iki švyturio bedainuodami. Vėliau pavalgom, lūžtam miegučio ir išlydim Julių apsiginklavusį maišu ir irklais. Jam jau namo. Likusieji sėdam į laivus ir irkluojam į įlanką, slepiam laivus miške ir žirgliojam link jūros. Ten mumi laukia pėstininkų batalionas. Mindė su Jonu tempia Rykliuką - bandys jėgas jūroje. Randam saviškius, ruošiančius pirtį ir šiaip binzinėjančius. Išbandomos jūros bangos. Tiesa, kuklios, tačiau visai linksma į putojančią bangą panert, vanduo užlieja iki kaklo. Jau beveik visai sutemus Vaidotas su Vilium apsiverčia, tuom ir baigiasi šeštadienio maudynės. Prasideda pėrimasis šaunioje kapitono Alberto pirtelėje. Justui net ausys susiraito, kasasi po smėliu. Karščio gerai paragavom, visi prakaituoti į jūrą. Nu kaifas, sunku čia žodžiais nupasakot. Smagiai išsipėrę tęsiam vakarą prie laužo, skamba gitara jūros bangų fone, rigdigdai, vienžo lepota. Pradėjus lynoti visi išsiskirsto kas sau, na o benamiai bando miegoti Zimoje. Tentą atstoja polietileninė pirtis. Po nakties visi šlapi- arba galvos arba kojos, kaip kam kliuvo. Ryte dar vykdomas slalominis pasiplaukiojimas Baltijoje. Verčiasi Banzajus su Marumu, paskui mes su Miška. Smagu. Pėsčiųjų gvardija išeina, mes irgi neužilgo išropojam. Pasirodo pėstininkai netoli nuėję, tik žvilgtelėję į mirusių kopų kraštelį, jau ir traukia namo. Palydim juos nustebę ir pajudam link marių. Nipel Rykliukas paleidžiamas su ekipažu nuo kopų šlaito. Vandalai. Vėjas šiek tiek stipresnis nei vakar, kryptis ta pati - t.y. dabar teks prieš vėją kapot. Mano Kurske Juliaus vietą užima Vaidotas, tiesa - be irklo. Aš lieku ir be liemenės - niekis, kapitonas laivo nepalieka :) Vidury marių visai smagu, laivas braška, stena, girgžda, karts nuo karto pasigirsta Andriaus krykštavimai "dar viena banga per bortą". Kadangi irklai tik du, Vaidotas dirba siurblinėje – semia vandenį puodeliu. Dešinė ranka vargsta kelis kart labiau. Gerai kad būtent ant tos treniravausi :) Tačiau vėjas palygint silpnas ir neužtrunka nė 2,5 val ir mes švartuojamės Ventėje. Rankiojam rakandus, vėl ryjam rūkytą karšį, gurkšnis alaus ir pro Švėkšną namo. Štai ir pasakos pabaiga. Ačiū visiems dalyviams, buvo geras savaitgalis.

Kursko Junga P.

http://gallery.azuolas.org/kursmares