Nusprendėm kad šiais metais jau tikrai važiuosim… Važiuosim slidinėti ir tikrai ne trasomis. Iš pradžių dar turėjom utopinių planų kaip užsinešti mūsų jauniausią atžalą iki trobelės ir po vieną važinėti netrukus persigalvojom ir planus pakeitėm realesniais – t.y mažylę atjunkyti ir kartu su broliu iškišti seneliams. Likus maždaug savaitei ėmėm ieškoti dar norinčių važiuoti su mumis . Atsirado keli besidomintys, bet iš jų liko vienas tikras – senas mūsų draugas Barzdyla Šmukštaras. Turėjom savaitę atostogų ir ribotą sumą pinigų , tad rajonas aiškus Lenkija – Slovakija. Pirminis mano vaizdas apie Tatrus kad „teisingi“ kalnų nameliai yra tik aukštuosiuose Tatruose pasirodė šiek tiek nekorektiškas ėmus detaliau studijuoti rajoną . Daug vietų kur pragyventi galima tik už savikainą (keliasdešimt litų), iki kurių neprivažiuoja (neleidžiamas) transportas ir kur renkasi teisinga publika ( bent žiemą) esama ir Žemuose Tatruose. Įvertinus kad išvažiuojant lavininis pavojus buvo 3, kompanija mažai įvaldžius slidinėjimo techniką – pasirinkom Chochlovska Poliana trobelę Lenkijos vakariniuose Tatruose. Detalų maršrutą susidarėm vietoje kartu su mūsų pirmos dienos gide Zošia, pasiplanavom šlaitus iki 30 laipsnių vengiant šiaurės ir jai artimų ekspozicijų. Atvykus ten lavininis pavojus buvo sumažintas iki 2, įvertinus vietoje tai, kad pietiniuose ir jiems artimos ekspozicijos šlaituose sniego danga buvo labai nestora, tad saugu būtų buvę važiuoti ir statesnėmis trasomis. Bet mūsų nusileidimo technika lėmė, kad likome prie pirminio plano..

• Vytenis ( aka Briedis; Atamanas)– Vyr arbatinukas. Maršruto darytojas ir įkvėpėjas. Vienintelis šiek tiek uostęs skitour‘o
• Jurga – gyvenimo draugė ir dviejų šviežių vaikų mama. Praeityje slidininkė ir poliarininkė, eko maratoninė ir šiaip „sportsmienka komsomolka“.
• Saulius ( aka Šmukštaras) – Jūjų draugas. Poliarininkas ir pilotas (parasparnio)

Prasikeikėm važiuodami nuo Katovicų per Bielska Biala. Zakopanėj būnam tik ~ 11 valandą. Viso kelionė užtruko apie 12 valandų. Nueinam pas Zošią išgerti arbatos, pasidėliojam tolimesnius planus ir sutariam susitikti kitą rytą Chochlovska Poliana trobelėje. Sekantis mūsų darbas buvo išsinuomoti slides ir lavininį inventorių iš TatraTade. Jų kainoraščių kainos šiek tiek aukštesnės už kolegų iš Slovakijos, tačiau lenkai žymiai lankstesni nuolaidų atžvilgiu. Gavom 25% nuolaidą viskam + nemokamai kates kurios tvirtinasi ant slidžių + atsiimdami išsireikalavom dar 50 zl už tai kad vieno detektoriau baterija buvo besibaigianti . Be to jei gerai atsimenu Galfy.sk jei paimi vienos dienos rytą, o gražini kitos vakarą skaičiuoja kaip 2 dienas, lenkai kaip vieną. Išsinuomavę slides dar pasivaikščiojom po Zakopanę ( nors miesto turizmas ir kurortai man kelia alergiją , bet tai iš tiesų gražus miestelis!!!) užsukom į krautuvlėlę Zakopanėj nusipirkti tikslius žemėlapius. Galiausiai apie 17 valandą pajudėjom į Chochlovska Dolina slėnį. Mašiną palikom Siwa poliana aikštelėje. Viskas atrodė gana tuštokai, aikštelė didelė joje gal keturios mašinos iš kurių dvi mums besirengiant išvažiavo. Nuo čia iki Poliana Chochlovska trobelės 2 valandos kelio. Tačiau bečiuožiant šį niekingą gabaliuką beveik visų kojas skitour batai pritrynė iki pūslių, nors ir naudojom geras kojines. Rekomendacija apsiklijuoti kojų kulnus ir čiurnų priekius pleistru iki čiuožiant ir aišku vidinius batelius apsiauti atskirai nuo plastikinių muilinių.

Oras matosi kad bus geras, lavininis pavojus sumažintas iki 2. Po pusryčių susitinkam Zošią. Iš pradžių trumpi paaiškinimai apie detektorius naudojimą prie stalo. Netrukus ruošiamės į kelionę. Viską mokomės iš naujo. Kaip autis batus, kaip klijuotis kailius, kaip keisti apkaustų padėtis. Viską ką buvau išmokęs iki tol buvo „panašiai“, bet ne taip kaip turėtų būti… Traukiam i Trzydniowianski viršūnę. Pakeliu ant šlaito stabteliam pasitreniruoti atkasti užkastą detektorių. Kylame raudona trasa, bet beveik visą laiką Zošia eina kažkur gretimais. Greičiausiai dėl to kad pats takelis vietomis labai įsigilinęs ir nepatogus kilti. Viršūnėje būnam apie 13 val. Čia pavalgom, pasėdim, tada vėl padarom apšilimą, nusiimam kailius nuo slidžių ir 14 val pradedam leistis. Leidžiamės gana lėtai. Zošia iš karto diagnozuoja – kad kai kas iš mūsų pirmą kartą ant puraus sniego. Apie 16.30 būnam savo trobelėje .

Pirma diena kada mes vieni darom turą. Vėl oras geras, bet planai kuklūs. Tad neskubam Išėjom 9.30 Tai dienai suplanuota turbūt populiariausias slėnio maršrutas Grzeš – Rakon viršūnių traversas. Kadangi Zošia patarė kaip pakilt gudriau o ne geltonu keliuku, mes šiek tiek miške pasukom dešiniau ir iškilę virš miško ribos supratom kad esam kitoj Bobroviec perėjos pusėje. Teko leisti iki geltonos trasos ir jau ja užkilom iki Grzeš viršūnės, kurioje buvo 12.40. Čia pavalgę 13.20 pajudam link Rakon viršūnės, ant kurios užlipom 14.30. Čia dangus apsiniaukė, pūtė apystipris vėjas. Bet matomumas vis dar neblogas, slidžių vėžių žemyn važiavo daug. Jomis ir pradėjom leistis. :Leidimosi technika palyginus su praeita diena visų gerokai pakilus. Toliau žemyn judėjom vėžėm, Joms peršokom į vakarykštė Jerzębcy slėnį. 16.10 būnam trobelėje.

Antra mūsų savarankiško turo diena oro nelepino. Nuo pat ryto iš trobelės matosi rūkas. Bet nusprendėm eiti. Trobelę paliekam 9.05. Rūkas protarpiais sklaidosi ir išlenda viršūnės. Pakilom iki Czerwony viršūnės. Rūkas patirštėjo, Šiek tiek pasėdim, pavalgom. Rūkui pasiskleidus traversuotam link Lopata viršūnės. Matom kad gūbrys statėja, o sniegas darosi kietas – firnas. Pirmą kartą panaudojom ant slidžių dedamas kates. Iš tiesų būtų galima prasisukti ir su paprastom, ant batų dedamom katėm. Viršūnėje būnam 14.00. Iki 15 valandos nusprendėm pasėdėti plaukti matomumo, kad būtų galima važiuoti tiesiai žemyn. Nesulaukiam. Dedamės kates ant batų, imam ledkirčius ir einam gūbriu atgal savo pėdsakais. Šiek tiek pasileidę nuo Cziarwony viršūnės užsidedam slides ir jau visai gerai (lyginant su pirma diena) važiuojam žemyn. Troboje būnam 17.00

Nusileidom iš savo trobelės, paėmėm mašiną ir slidinėjam trasose.Nematau reikalo čia ką smulkiau parašyti. Apie 16 val pajudam atgal. Šį kartą nusprendėm važiuoti per Krokuvą, kurios apvažiavime patyrėm ką reiškia didmiesčio kamštis. Visa kelionė atgal truko apie 13 val. Kelias per Krokuvą man labiau patiko, kamštis penktadienio vakarą gana natūralus reiškinys, jei paplanuoti miestus per važiuoti šiek tiek vėliau galima būtų porą valandų sutaupyti.

1. Pirmus keletą kartų nesirinkit rajonų kuriuose viršūnės stačiais šlaitais ( pvz aukštieji Tatrai),
2. Skitourinti be pilno lavininio komplekto ( detektorius, zondas, kastuvas) „laukiniame“ šlaite panašiai kaip lipti „laukinėmis“ uolomis be šalmo. Galima, bet …..
3. Ledkirčio ir kačių daugelyje maršrutų nepanaudosit. Bet tai yra standartinis skitourininko komplektas, be kurio žiemą į kalnus neinama.
4. Detektorių reikia ne tik turėti, bet ir juo mokėti naudotis. Vien paskaityti ir susipažint teoriškai maža… Galima mokytis pačiam arba žr sekantį punktą
5. Sunku perlaužti savo Ego ir po daugiau kaip dešimt metų stažo kalnuose vasaros ir žiemos žygiuose bei kelių skitour savarankiškų iškylų samdyti instruktorių. Bet pasamdžius, sakau drąsiai – pinigai nebuvo išmesti veltui.
6. Važiuojant į Tatrus geriau venkit savaitgalių. Pažiūrėkit į žemėlapį ir suprasit kokią didelę lygumų teritoriją aptarnauja kokie mažiukai kalnai. Kiek daug slidininkų, vaikščiotojų, laipiotojų, poilsiautojų pasibaigus darbo savaitei čia ieško atgaivos.
7. Kaip nebūtų liūdna, bet dviejų malonumų laipiojimo ir slidinėjimo geriau į vieną krūvą neplakti. Lipant maišosi slidės, slidinėjant kuprinė su pilna lipimo įranga irgi nepadeda. Be to dienos trumpos, trobose alus gardus, nusileidimo keliai nesutampa su lipimo, už slidžių nuomą jei jos stovi kol jūs lipat vis tiek reiks mokėti…
8. Tatruose maloniausias skitourinimo mėnuo kovas arba net ir balandis. Labai ankstinti kelionės neverta.
9. Ant skitour ne race tipo apkaustų galima naudoti ir alpinistinius batus kietu padu ( odinius arba plastikinius). Esu bandęs taip Liepkalnyje važinėtis. Kažkas lyg ir gaunasi. Bet Zošios nuomonė buvo kategoriška – skitour – reikalingi specialūs batai. Aš linkęs su ja sutikti. Rimtam šlaitui, puriam sniegui be rimto čiurnos fiksavimo gautųsi nei šis nei tas. Nusileisti ir su paprastais batais, ir su Beskid slidėm galima, bet kaifas ne tas..

• Skitour slidžių, lavininių komplektų ir kitos įrangos nuoma Zakopanėje

http://www.tatratrade.com.pl/?strona,menu,pol,glowna,0,0,1333,wypozyczalnia_i_serwis,ant.html

• Skitour slidžių, lavininių komplektų ir kitos įrangos nuoma Horny Smokovece

http://obchod.galfy.sk/index.php?option=com_content&view=article&id=128&Itemid=180

• Slovakijos skitour maršrutų aprašymai

http://tatramountains.org/index.php?option=com_content&view=article&id=105&catid=13&Itemid=30

• Lavininų statistika ( tikimybė) Žiarska slėnyje

http://tatramountains.org/images/stories/ziarska_avalanch_final.jpg

• Kvalifikuota gidė, patyrusi slidininkė ir alpinistė, įdomus žmogus i graži moteris ):, gerai kalbanti angliškai, ją galiu rekomenduoti.

http://www.zosiabachleda.skialpinizm.pl/

• Kitas gidas, kuris yra šiek tiek pigesnis bet kalba tik lenkiškai
• Lavininis pavojus Lenkijos Tatruose

http://www.topr.pl/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=0&Itemid=86

• Lavininis pavojus Slovakijos kalnuose

http://www.hzs.sk/info/lavinyprehlad.php?lg=en

• Geras Lenkijos Aukštųjų Tatrų žemėlapis

http://kaleda.azuolas.org/misc/tatry/

• Senas ir nepilnas Lenkijos Aukštųjų Tatrų Skitourinimo Guide book‘as

http://www.azuolas.org/users/styra/SkiTour-Zakopane/SkiTour%20in%20Polish%20Tatra.pdf

• Lenkų skitourininkų forumas, kuriam klausimus galima uždavinėti ir angliškai:

http://www.skitury.fora.pl

• Puslapis kur galima rasti filmukus kaip gelbėti naudojantis detektorium, zondu, kastuvu ( ačiū Linui Baltrūnui..). Tik pakartosiu ką ir jie rašo prieš kiekvieną filmą – tai bendro pobūdžio informaciniai filmukai ir jie neatstoja lavininių kursų

http://www.tetongravity.com

Šioj vietoj dar privalu būtų pridėti standartinį perspėjimą – tai yra pavojinga gyvybei ir sveikatai