Site Tools


kavkaz2007:istorija

Svanetijos istorija

Pirmosios rašytinės žinios apie svanus iš romėnų laikų (Strabonas 66 m pr Kr -24 m po Kr), velesni romėnų keliautojai, istorikai ir geografai svanus mini kaip galingą, stiprią ir karingą gentį su kuria derėjo skaitytis net Romos karvedžiams.

523 m Svanai kartu su Lizikijos kunigaikštyste krikštijasi. Tiesa, egzistuoja daug senesnio krikšto legendos. Buk tai 55 m po Kr apaštalai Andrejos ir Simonas atėjo į Svanetiją ir čia paliko savo mokinius.

VIII a įsikuria Abchazijos kunigaikštystė į kurios sudėtį patenka ir Svanetijos eristva.

IX-XI a vyksta tarpusavio kovos dėl Gruzijos suvienijimo ir tik Davidui Statybininkui (1089 - 1125)pavyksta tai galutinai padaryti. Tuo metu svanų savarankiškumas smarkiai suklestėjo.

XI -XIII a - Gruzijos „aukso amžiai“. Ypač stipri ji tampa valdant Georgijui III ir Tamarai, Gruzijos karalystės teritorija apima visą Kaukazą ir Užkaukazę.Visur tvyro neįtikėtina prabanga, caro dvare ištisai viskas klota auksu ir brangakmeniais iš tolimų kraštų. Sidabriniai daiktai laikyti visiškai negarbe caro rūmams. Plačiau funduojamos cerkvės, mokslas ir kultūra.

Šis klestėjomas užbaigiamas mongolų antlūdžio, tačiau nuo jo Svanetija mažai tenukenčia.Nespėjus atsigauti nuo mongolų, Gruziją užpuola Timūras. Po Timūro mirties (1404) dar 30 metų Gruzijoje vyksta kovos už laisvę, jų metu kraštas labai nualinamas. Vis tik visi bandymai suvienyyti šalį nueina per niek, vietoj jos įsikuria trys atskiros kunigaikštystės Kachetija, Imeretija, Samcho - Saatabago.

VI-XVIII vyksta inirtingi karai su Turkija, dėl jų nuo XVIII a Gruzijos carai ima ieškoti „pagalbos“ Rusijoje.Tuo metu Gruzija lbai degraduoja tiek kultūriškaim tiek ekonomiškai. Svanetija tampa labai izoliuota. Kalniečiai inirtingai kovoja už savo laisvę. Tik XV a kunigaikščiui Dediškeliani pavyksta užimti dalį Svaentijos iki Bečo perėjos ir kalnagūbrio ant kurio yra Ušba. Kita dalis visada liko laisva, ji niekada nežinojo feodalinės priespaudos, joje niekada (bent iki Rusijos caro „pagalbos“) nebuvo įžengus užkariautojo koja. Aukštutinės Svanetijos sinonimas - „Laisvoji Svanetija“, jos „sostinė“ laikytina Mestija. Tačiau svanai visada save laikė Gruzijos dalimi. Sunkiais Gruzijai laikais, čia veždavo slėpti įvairias brangenybes carai kunigaikščiai ir cerkvė.

Svanų namai

Iš išorės Svanų namai buvo puošiami kalnų ožių ragais, jų čia buvo nesuskaičiuojama daugybė (iki tol kol gruzijoje atėjo į madą gaminti taures iš šių ragų): Nušauti kalnų ožį su lanku didelis menas, ragų skaičius ant sienos byloje apie namo šeimininko i rjo protėvių medžioklės sugebėjimus. Apie ožių kultą byloja ir kaulų krūvos patinkamos bokštuose, kur jie užima ištisus aukštus. Manyta, kad svanai tikėjo į šių gyvūnų reinkarnaciją, todėl stengėsi neišmėtyti ir nesulaužyti jų kaulų.

Pats namas skirstomas į tris dalis ( aukštus) - gyvenamą (Mečubo), mansardą(Darbaz) ir rūsį. Pagrindinė dalis Mečubo buvo didelė 50-70 kv m patalpa su vienu nedideliu langu - anga. Joje iš trijų psuių buvo yrengti daugiaaukščiau gardai gyvuliams, kurių arkų pavidalo angos buvo atsuktos į vidų. Svanų name krosnies niekada nebuvo, vietoj jos visada kūrendavosi atviras ugniakuras, ant jo kelios plytos, skirtos kepti „liapioškom“, variniai puodai buvo kabinami ant kablio „nača“ jis pats svarbiaus ir švenčiausias šeimos, visos giminės simbolis. Jo išnešimas iš namų - labai smarkus įžeidimas, kuris nuplaunamas tik krauju. Šalia židinio stovėdavo seniausio šeimos nario krėslas-sostas, jam iš šonų suolai atsisėsti. Virš mečubo buvo DArbaz - jame žiemos metu laikydavo šieną, o vasarą persinešdavo dalį baldų ir gyvendavo. Po namu dažnai būdavo didžiulis rūsys, į jį vedė siauri laiptai. Visos rūsio sienos buvo apaugę pelėsiais. Nelabai jauki tai patalpa, išskaičiau tik vieną šio rūsio paskirtį - laikyti belaisvius. Dar seniai kalba kad tuos pelėsius galima džovinti ir naudoti kaip paraką. Kai nuvežė nelabai tuo patekėję mokslininkai juos į Maskvą ištirti - pasirodė iš tiesų juose esama sieros ir salietros.

– Main. Vytenis © - 18 Jul 2007

kavkaz2007/istorija.txt · Keista: 2007/11/07 00:10 vartotojo aurimas